Retrospektyvinė Vytauto Kasiulio kūrybos ekspozicija

Vytauto Kasiulio dailės muziejaus, Goštauto g. 1 Vilnius 01-01 00:00

Apie

Naujojo meno muziejaus ekspozicijoje retrospektyviai pristatomi visi menininko kūrybinių ieškojimų laikotarpiai, suteikiama galimybė Lietuvos visuomenei kuo pilniau ir visapusiškiau pažinti talentingo lietuvio, unikalaus stiliaus kūrėjo meno pasaulį. Ekspozicijos papildymui kūrinius skolino Lietuvos išeivijos dailės fondas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Rolandas Valiūnas, Elena Bradūnaitė (JAV).

Vytautas Kasiulis (1918–1995) meno kritikų pelnytai buvo laikomas vienu įdomiausių XX a. antrosios pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų. Gimęs Simne, dailininko dekoratoriaus Mato Kasiulio šeimoje, nuo vaikystės išsiskyrė meniniais gabumais. 1937–1941 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. Iki 1944 m. dėstytojavo. Dalyvavo grupinėse parodose, o 1943 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje surengė ryškią personalinę, plataus atgarsio ir palankių recenzijų sulaukusią parodą. Apie originalią V. Kasiulio kūrybą, tamsoku drobių koloritu ir meistriška šviesokaita primenančią senųjų meistrų kūrinius, yra rašę V. K. Jonynas, J. Keliuotis, V. Kairiūkštis. 1944 m. į Austriją ir Vokietiją tobulintis išvykęs dailininkas tėvynėn nebegrįžo. 1946 m. Freiburge kartu su kitais iš Lietuvos pasitraukusiais dailininkais dėstė Dailės ir amatų mokykloje. Aktyviai kūrė, rengė parodas. Freiburgo laikotarpio kūriniuose išryškėjo radikalūs stilistiniai pokyčiai: šviesesnis ir skaidresnis koloritas, minkštesnė formų modeliuotė, perspektyvos nykimas, vis labiau įsigalintis dekoratyvumas, ornamentiškumas.

1948 m. V. Kasiulis atvyko į Paryžių ir palaipsniui įsitvirtino naujoje meninėje aplinkoje: 1949 m. Raymond‘o Duncano galerijoje surengė pirmą personalinę parodą Paryžiuje, o po metų, įvykus parodai pas Christianą-Gilbert’ą Stiébelį, prasidėjo naujas V. Kasiulio kūrybos pripažinimo etapas. Būdamas be galo imlios meninės prigimties jis įsiliejo į Paryžiaus meno bendruomenę kaip lygiavertis savito stiliaus kūrėjas, atsiskleidė kaip įvairiapusis menininkas, pasireiškęs tapybos, grafikos, knygų iliustracijos srityse. Brandaus dailininko meniniam braižui būdinga lengva ir žaisminga formų stilizacija, ištobulinta savita tapysena, primenanti šviesiais potėpiais išgautą „vaizdo negatyvą“, žėrinčio kolorito rafinuotumas. Savo drobių, pastelių ir litografijų lakštų kompozicijoms dailininkas rinkosi artimus ir gerai pažįstamus Paryžiaus gatvės motyvus, kasdieniškus personažus, itin mėgo vaizduoti dailininko dirbtuvių ir kavinių scenas. Spontaniška ir ekspresyvi V. Kasiulio tapysena, drobėse trykštantys spalvų ir linijų fejerverkai net banaliausias scenas pavertė keistu, tarp realybės ir fantazijos balansuojančiu reginiu. V. Kasiulio meninė pasaulėjauta daug kuo artima kito lietuvių išeivijos kūrėjo, poeto avangardisto Henriko Radausko poezijai (neatsitiktinai V. Kasiulis iliustravo poeto eilių rinkinį „Strėlė danguje“). Temperamento jėga, ironiškas ir paradoksalus pasaulio matymas, bet kokio tikrovės objekto pavertimas meno vertybe – visa tai atspindi modernių laikų kūrėjo pasaulėjautą. Liūdesys, džiaugsmas, ironija, groteskas, fantazija bei tikrovė egzistuoja greta ir tampa naujo pasaulio kūrimo instrumentais. Naujojo muziejaus ekspozicijoje siekiama retrospektyviai aprėpti ir pristatyti visus menininko kūrybinių ieškojimų laikotarpius, suteikti galimybę Lietuvos visuomenei kuo išsamiau ir visapusiškiau pažinti talentingo lietuvio, unikalaus stiliaus kūrėjo meno pasaulį.